Diktantai sielai : [esė] / Rimvydas Stankevičius. - Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008. - 161, [1] p.
Verta
Verta visą naktį nemiegoti, vartytis staiga nepatogiu tapusiame
guolyje ir žvelgti į linguojančius medžių šešėlius, atsispindinčius
sienoje. Verta pavargusiomis bemiegėmis akimis pamatyti dangaus brėkšmą
ir tingiai rengtis į darbą. Verta namuose pamiršti banko kortelę, kad
dieną liktumei be pietų ir pajustumei, ką reiškia iš tiesų norėti
valgyti. Verta visą darbo dieną būti išsiblaškiusiam bei irzliam, už
žioplumą gauti gerą dozę velnių nuo viršininkės ir vieną po kitos
surūkyti kelias cigaretes balkone. Verta grįžtant autobuse knapsėti
nosimi, būti kratomam už peties kontrolierės ir pačiam nustebti, kad
tavo bilietas nepažymėtas. Verta būti apšauktam, išvadintam elgeta, kad
neturi pinigų kelionės bilietui, ir likusį kelią pėdinti pėsčiam. Todėl,
kad iš naujo pamiltumei savus namus, gęstančios saulės spindulį už
lango, pasveikintumei tuos pačius, drauge su tavimi budėjusius medžius.
Kad surastum knygą šalia naktį gerto arbatos puodelio, ramiai baigtum
skaityti sopančiomis akimis pradėtą skyrių. Kad paskubomis pasitiektum
užkandžio ir nuoširdžiai suprastum, koks jis skanus. Kad išsitiestum
savo guolyje ir gal pirmą kartą gyvenime jam padėkotumei už tai, kad jis
tave priglaudžia. Tada jau verta užsnūsti kietai ir saldžiai kaip
vaikystėje, kad ryte rastumei drėgną pagalvę nuo iš sapnų parkeliavusio
medaus korio.