Keturiasdešimt meilės taisyklių pagal sufijų mistiką Rumį

Keturiasdešimt meilės taisyklių : romanas / Elif Shafak. - Vilnius : Tyto alba, 2012. - 399, [1] p.

Elif Shafak, žymiausia ir populiariausia jaunesniosios kartos turkų rašytoja šiame romane atskleidžia senovinę sufijų filosofiją ir jos palikimą – keturiasdešimt meilės taisyklių. Knygos veikėjų  likimus skiria aštuoni šimtai metų, o jungia... meilė. Meilė, atspindinti Rytų tradicijas ir mūsų poreikius bei troškimus moderniame pasaulyje. Meilė, kurios galioje keisti gyvenimus net tada, kai, rodos, per vėlu. Juk viena iš taisyklių taip ir skelbia: „Stenkis nesipriešinti tave ištinkančioms permainoms. Leiskis būti gyvenamas tavimi tekančio gyvenimo. Ir nesijaudink, kad tavasis gyvenimas verčiasi aukštyn kojomis. Iš kur žinai, gal ta jo pusė, kuri dabar atsiverčia, bus geresnė už buvusią?“. Juk „...šachmatuose, kaip ir gyvenime, būna ėjimų, kuriuos darai norėdamas laimėti, ir būna ėjimų, kuriuos darai, nes jie yra teisingi.“

Dar keletas taisyklių pagal sufijų mistiką Rumį ir jo mokinį Šamsą:

„Tai, kaip regime Dievą, yra atspindys to, kaip regime save. Jei išgirdus Dievo vardą pirmiausia kyla baimė ir kaltinimai, tai reiškia, kad mumyse pri­sikaupė per daug baimės ir kaltinimų. Jei Dievą matome kupiną meilės ir užuojautos, tokie esame ir mes patys.“

„Kad ir kas mes būtume, kad ir kur gyventume, širdies gelmėse visi jaučiamės netobuli, nebaigti. Tarsi būtume ko nors netekę ir trokštume susigrąžinti. Dauguma iš mūsų taip niekada ir nesužinome, ko mums trūksta. Ir tik dalis tų, kurie vis dėlto sužino, išdrįsta eiti to ieškoti.“

„Vienatvė ir vienišumas - skirtingi dalykai. Kai esi vienišas, lengva apkvailinti save tvirtinant, jog eini tinkamu keliu. Vienatvė mums naudingesnė, nes ji reiškia buvimą vienam, nesijaučiant vienišam. Bet užvis geriausia atrasti žmogų - kitą žmogų, kuris taps tau veidrodžiu. Atmink, tik kito žmogaus širdyje pamatysi save tokį, koks esi iš tiesų, ir Dievą, gyve­nantį tavyje.“

„Būti kantriam nereiškia kantriai viską iškęsti. Būti kantriam - tai tolia­regiškai pasitikėti proceso rezultatu. Ką reiškia kantrybė? Ji reiškia žiūrėti į dyglius ir matyti rožę, žiūrėti į naktį ir matyti aušrą.“

„Nesvarbu -rytai, vakarai, šiaurė ar pietūs. Kryptis nesvarbi, tik nepamiršk, kad kiekviena kelionė turi būti kelionė vidun. Jei keliausi vidun, apkeliausi visą platųjį pasaulį ir dar daugiau.“

„Šiame pasaulyje daugiau netikrų pra­našų ir netikrų mokytojų, negu žvaigždžių mums regimame pasau­lyje. Nepainiok galios trokštančių savimylų su tikrais mokytojais. Tikras dvasios mokytojas niekada nesistengs atkreipti tavo dėmesio į save, nesitikės tavo visiško paklusnumo ar begalinio žavėjimosi; jis padės tau suvokti ir pamilti savo paties vidinę savastį. Tikrieji mo­kytojai perregimi kaip stiklas. Jie perleidžia per save Dievo šviesą.“

 „Visas pasaulis slypi viename žmoguje - tavyje. Viskas, ką regi aplink save, net ir tai, kas tau nepatinka, net ir žmonės, kuriais bjauriesi ar kuriuos niekini, šiek tiek egzistuoja ir tavyje. Todėl ne­ieškok Šėtono kitur, tik savyje. Velnias nėra nepaprasta jėga, puo­lanti tave iš išorės. Jis yra paprasta jėga, glūdinti tavyje. Jei iki galo pažinsi save, jei atvirai ir nedvejodamas žvelgsi į savo tamsiąją ir šviesiąją puses, pasieksi aukščiausią sąmonės lygį. Žmogus, kuris pažįsta save, pažįsta Dievą.“

„Jei nori, kad aplinki­niai su tavimi elgtųsi kitaip, pirmiausia pats pradėk kitaip elgtis su tavimi. Kol neišmoksi mylėti savęs - be atodairos, iš visos širdies, -tol niekas tavęs nepamils. Tačiau kai pasieksi šį etapą, būk dėkingas už kiekvieną dyglį, kurį likimas išaugins tavo kelyje. Tai ženklas, kad netrukus būsi apipiltas rožėmis.“

„Nesibai­mink, kur tave nuves kelias. Svarbiausia - apgalvok pirmą žingsnį. Jis pats sunkiausias, už jį tu atsakai. Kai žengsi šį žingsnį, leisk, kad viskas klostytųsi savaime, ir pamatysi, kas bus. Neplauk pagal srovę. Pats būk srove.“

„Mes visi sukurti pagal jo pa­veikslą ir vis dėlto visi skirtingi, kiekvienas nepakartojamas. Nėra dviejų vienodų žmonių. Nėra dviejų širdžių, kurios plaktų vienodu ritmu. Jei Dievas būtų norėjęs, kad visi būtų vienodi, Jis taip ir būtų padaręs. Todėl nevertinti skirtumų ir primesti savo mintis kitiems tolygu negerbti dieviškojo sumanymo.“

„Pragaras yra čia ir dabar. Dangus irgi. Liaukis nerimavęs dėl pragaro ar svajojęs apie dangų, nes jie abu yra tavy­je šią akimirką. Kiekvieną kartą, kai pamilstame, mes pakylame į dangų. Kiekvieną kartą, kai pajuntame neapykantą, pavydą ar nutariame su kuo nors kautis, puolame tiesiai į pragaro liepsnas.“

„Pasaulis yra viena. Viskas ir visa jame susieta neregimu is­torijų voratinkliu. Suvokiame mes tai ar ne, bet visą laiką daly­vaujame tyliame pokalbyje. Nedaryk žalos. Rodyk užuojautą. Ir neliežuvauk apie žmones jiems už nugaros - neištark net iš pažiū­ros nekaltos pastabos! Žodžiai, išlėkę iš mūsų burnų, niekur ne­dingsta, jie amžinai saugomi begalybėje ir atėjus laikui būtinai pas mus sugrįš. Vieno žmogaus kančia įskaudins visus. Vieno žmogaus džiaugsmas visus pradžiugins.“

„Praeitis - tai interpretacija. Ateitis - iliuzija. Pasau­lis juda laike ne tiesia linija nuo praeities prie ateities. Priešingai, laikas juda mumyse ir per mus, begaline spirale.“

„Tavo likimas - tai lygmuo, kuriame tu sugrosi savo melodiją. Instrumento pakeisti negali, bet nuo tavęs priklauso, kaip gerai iš­moksi juo groti.“